spot_img
14.7 C
Rokiškis
2022 / 07 / 07

Chemija Lietuvoje: ar greitai turėsime Nobelio premiją?

Ar jau skaitete?

Vilniaus universiteto (VU) chemikai šiemet mini 225-ąsias Chemijos katedros įkūrimo metines. Anot dabartinio Chemijos ir geomokslų fakulteto dekano prof. Aivaro Kareivos, per tiek metų šis mokslas Lietuvoje turėjo ir nuosmukio laikotarpių, ir pasaulyje pripažintų specialistų, ženkliai prisidėjusių prie mokslo raidos. Solidaus jubiliejaus proga dekanas pasakoja apie dabartinę mokslo situaciją ir tai, kokių pasiekimų galime tikėtis ateityje.

Ne tik mokslininkai, bet ir visuomenės veikėjai

Kalbėdamas apie daugiau nei per du amžius Vilniuje dirbusius chemikus, kaip ryškiausią mokslo žvaigždę prof. A. Kareiva įvardija iš Lenkijos kilusį Andrių Sniadeckį, ne tik įtvirtinusį tuometinės Chemijos katedros veiklą, bet ir, manoma, atradusį cheminį elementą rutenį. Vėliau, tarpukario laikotarpiu, universitetas veikė, bet ryškių mokslininkų arba pasiekimų iš to meto yra išlikę nedaug.

„Tik apie 1940-uosius metus mokslo žvaigžde tapo prof. Kazys Daukšas, kuris organizavo chemijos perkėlimą iš Vytauto Didžiojo universiteto į VU, atgaivino čia chemijos mokslą, buvo dekanas, buvo ne tik mokslininkas, bet ir mokslo organizatorius, pedagogas, visuomenei žinomas žmogus. Jis bendravo su rašytojais, poetais, kultūros veikėjais, važinėjo po visą Lietuvą skaitydamas paskaitas. Prof. K. Daukšas buvo žmogus, kuris pats nuoširdžiai ir daug dirbo ir savo jėgomis kūrė fakultetą“, – sako prof. A. Kareiva.

Paklaustas, ar turime tokių žmonių dabar, profesorius nedvejodamas atsako: „Iš chemikų – neabejotinai prof. Arūnas Ramanavičius. Jis yra pats geriausias turbūt ne tik tarp chemikų, bet ir tarp kitų mokslininkų, labai produktyvus žmogus. Jo mokslo darbai ir kiekybiniu, ir kokybiniu požiūriu Lietuvoje yra aukščiausio lygio, jis daug dirba ir su užsienio partneriais. Taip pat yra gavęs ir medalį už Lietuvos gynimą Sausio 13-osios įvykių metu, kada buvo sužalotas. Metus gydėsi, gulėjo patale, bet atsitiesė ir yra vienas ryškiausių Lietuvos mokslo žmonių.“

Lietuviai – vienoje gretoje su Europos mokslininkais

Kalbėdamas apie dabartinius laikus prof. A. Kareiva pabrėžia, kad labai daug mokslininkams duoda tarptautiniai mainai ir programos. Anot jo, tiek studentams, tiek mokslininkams tai yra būtina: „Jeigu tokių programų nebūtų, būtumėm visiškam Europos užnugary. Jos leidžia kvėpuoti, matyti viską, kas vyksta pasaulyje, laikyti ranką ant mokslo pulso. Bet to neužtenka, kad labai išsiveržtum į priekį. Mūsų visi pasiekimai jeigu ir yra, tai tik dėl to, kad bendradarbiaujam su kitais Europos ir pasaulio universitetais, – sako dekanas. – Tai yra labai svarbu. Jau praėjo tie laikai, kai vienas mokslininkas galėjo atsisėdęs kažką sukurti, kai koks nors vienišius chemikas galėjo kažko pasiekti. Tiksliuosiuose moksluose būdamas vienas esi pasmerktas.“

Anot mokslininko, būtent dėl tarptautinio bendradarbiavimo galimybių Lietuva jau nebėra laikoma užkampiu, o atliekami tyrimai neatsilieka nuo kitų pasaulio universitetų: „Nepriklausomybės pradžioje lietuviai buvo šioks toks užnugaris, bet dabar jau tikrai ne. Ir kitose srityse, pavyzdžiui, lazerių, biotechnologijos, esam pasiekę daugiau nei kai kurie Vakarų universitetai, tampame vos ne tų sričių centrais, čia atvyksta doktorantai, mokslininkai atlikti tyrimų. Mes patys, kaip fakultetas, turim labai daug naujausios aparatūros, kurią naudojam, ir gauti rezultatai smarkiai nenusileidžia užsieniui“, – sako prof. A. Kareiva.

Vis dėlto, pasak jo, su pačiais geriausiais universitetais, tokiais kaip Harvardas, kuriuose skiriamos lėšos ne tik aparatūrai, bet ir reagentams bei kitoms priemonėms yra daug didesnės, lygintis negalima. „Bet tikrai ne visiems nusileidžiame. Kitose šalyse vyriausybės irgi negali visų universitetų remti vienodai. Pavyzdžiui, Vokietijoje yra gal 7 universitetai, kurie labai išsiskiria iš kitų savo pasiekimais, gauna daug vyriausybės dėmesio, o kiti nėra kažkokio labai įstabaus lygio. Dabar buvom Leipcige. Sakyčiau, gal jų fakulteto pastatas naujesnis, šiltesnis, bet aparatūros jie turi tikrai ne daugiau negu mes“, – sako prof. A. Kareiva.

Nobelio premija – ir politinis sprendimas

Nors lietuviai chemijos mokslo srityje ir turi kuo didžiuotis, prof. A. Kareiva į galimybę Lietuvoje turėti chemijos Nobelio premijos laureatų žiūri gana skeptiškai.

„Kartais tai yra ir politiniai sprendimai. Kartais mokslinių darbų tematika yra panaši, bet skiriamos premijos didelių valstybių mokslininkams, mažoms šalims jas gauti sunkiau“, – sako chemikas. Anot jo, čia labai svarbi yra mokslo sklaida, o tam reikalingas tinkamas finansavimas.

„Norint daugiau rodytis, reikia turėti finansų, dalyvauti simpoziumuose, konferencijose, susirinkimuose. O tam reikia turėti pinigų. Yra turtingi universitetai, kurie ir gauna apdovanojimus. Jie nusprendžia remti, nominuoti, visur siūlyti vieną žmogų, tai taip jį ir „prastumia“. Apskritai mokslo sklaidai įstatymuose turi būti atskira eilutė, skiriami atskiri pinigai. Kadangi nesame turtinga valstybė ir negalim tikėtis iš valstybės tokios paramos, neturim mes tiek pinigų. Be to, kiti dalykai, pavyzdžiui, studijų organizavimas, taip pat yra brangūs, o sklaida, mano manymu, nėra didžiausios svarbos dalykas, nors ir labai svarbus“, – aiškina prof. A. Kareiva.

Anot Chemijos ir geomokslų fakulteto dekano, chemijos mokslo pažangą visoje Europoje stabdo ir žmogiškųjų išteklių problema – chemijos mokslas nėra toks populiarus kaip teisė, medicina ar ekonomika.

„Stokholmo universitete dauguma magistrantų, doktorantų yra kilę iš Rytų šalių, o ne iš Švedijos. Taline tendencijos irgi panašios. Vadinasi, problemos visur tos pačios – ne tik Lietuvoje chemijos mokslas yra mažiau populiarus negu kiti. Nors chemijos specialistai reikalingi bet kokiai pramonės sričiai, gamybai, žmogiškųjų išteklių problemą turi visa Europa. Be to, universitetai negali konkuruoti mokslininkų atlyginimais su privačiomis įmonėmis, tad tai labai didelis minusas doktorantams“, – sako prof. A. Kareiva.

Liudmila Januškevičienė
Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus
Viešosios komunikacijos projektų vadovė
Vilniaus universitetas

spot_img

Horoskopai liepos 7 dienai

AVINASVis dar labai sunku atskirti asmeninius interesus nuo verslo reikalų. Nieko nelaimėsite bandydamas pergudrauti pats save. Pasistenkite sudėtingą problemą suformuluoti kuo paprastesniais žodžiais. JAUTISVisi iš jūsų kažko nori, tai kodėl gi neišspaudus iš to naudos...

Viena vertingiausių mėsos rūšių: išbandykite ant griliaus netikėtą mėsainių receptą su triušiena

Triušiena – viena liesiausių ir mažiausiai riebalų turinti mėsos rūšis. Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, dėl šios priežasties žmonėms, kurie valgo mėsą, vertėtų paragauti triušienos ir ja paįvairinti savo mitybos racioną. Triušiena puikiai...

Gintariniai maudymosi kostiumėliai, atsiradę bendradarbiaujant su muziejumi

Prasidedant karščiausiam vasaros mėnesiui, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir DUE. pristato netikėtą naujieną – gintarinių maudymosi kostiumėlių kolekciją, kurią inspiravo žavus ir nostalgiškas Baltijos jūros gintaras. Šį klasikinio kirpimo, universalų maudymosi kostiumėlį sukūrė DUE....

Pietinis ciklonas merks Rytų Lietuvą, o šalies vakaruose dažniau palepins saulė

Pietinis ciklonas merks Rytų Lietuvą, o šalies vakaruose dažniau palepins saulė. Audioknyga: KĄ JIE MUMS PADARĖ. Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu. Pasiklausykite 20 min. nemokamai >> Liepos 6-os dieną daug kur lis, Rytų Lietuvoje smarkiai, vakariniuose...

Horoskopai liepos 6 dienai

AVINASŠiandien esate piktas ir susikaupęs. Išėjote kovoti, tad jūsų priešams pats metas sukrusti. Tik saugokitės, kad mūšio įkarštyje neužgautumėte savųjų. Namiškiai šiandien geriau tenesipainioja jums po kojom. Audioknyga: KĄ JIE MUMS PADARĖ. Lietuvos gyvenimas traumų...

Gydytoja dietologė pataria vasarą saldumynus keisti sveikatai palankesniais: cukrų gali atstoti uogos ir vaisiai

Atostogaudami vasarą leidžiame sau pasmaližiauti dažniau nei įprastai. Tiesa, mitybos specialistai primena, kad saldumynus reikia vartoti itin saikingai – nors iš jų ir gaunama energijos, dažnai juose gausu tuščių kalorijų, pridėtinio cukraus, įvairių maisto...

Nemirštanti klasika: 3 patiekalai iš šviežių bulvių pusryčiams, pietums ir vakarienei

Nesvarbu, kaitina karštis ar pila lietus – patiekalai iš bulvių yra neatsiejami nuo lietuvių stalo. Paprastai bulves lietuviai valgo pietums ar vakarienei, tačiau, pavyzdžiui, Ispanijoje šios daržovės mėgstamos net ir pusryčiams. Vaida Budrienė, prekybos...

Šias „jaunystės šaltiniu“ vadinamas uogas patariama valgyti būtent dabar: sezonas – ypač trumpas

Norintys iš sezoninių gėrybių pasiimti viską, kas geriausia, turėtų suklusti – parduotuvių lentynose jau atsirado ypač vertingų lietuviškų uogų, kurios dėl savo naudingų medžiagų gausos vadinamos „jaunystės šaltiniu“. Alytaus rajone sausmedžio uogas auginanti ir...

Lietaus debesys užsuks kasdien, bus vidutiniškai šilta

Lietaus debesys užsuks kasdien, bus vidutiniškai šilta. Audioknyga: KĄ JIE MUMS PADARĖ. Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu. Pasiklausykite 20 min. nemokamai >> Liepos 5-os naktį be žymesnio lietaus. Kai kur rūkas. Vėjas vakarinių krypčių, 5–10 m/s....

Horoskopai liepos 5 dienai

AVINASAr nepastebite, kad pastaruoju metu vis vėluojate? Gal laikas bent trumpai atsipūsti? Jei planuojate dirbti viršvalandžius, bent jau pasirūpinkite, kad turėtumėte trumpų, bet dažnų pertraukėlių. Audioknyga: KĄ JIE MUMS PADARĖ. Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu....

Įvykus krizei organizacijoje – nemokama mobiliosios psichologų komandos pagalba

Nutikus sukrečiančiam įvykiui – savižudybei, nelaimingam įvykiui, smurto atvejams – nukenčia ne tik šeima ir patys artimiausi žmonės: psichologų pagalbos prireikia ir įmonei ar įstaigai, kurios darbuotojas ar narys susidūrė su tokiu atveju. Lietuvoje...

Tyrimas atskleidžia, kaip lietuviai taupo laidotuvėms

Mirus artimajam susiduriama ne tik su gedulu ir netekties skausmu, dažnai problema tampa ir laidotuvių išlaidos. Ne visi žmonės turi galimybę atsidėti santaupų ar taupyti banke kritiniams gyvenimo atvejams, dauguma apie šią perspektyvą nepagalvoja,...

Rekordinis birželio mėnuo automobilių vairuotojams – nuostolių per vieną mėnesį tiek, kiek pernai jų...

Pasibaigus pirmajam vasaros mėnesiui, ekspertai pastebi labai aiškią stichinių nelaimių tendenciją – rekordiškai, lyginant su ankstesniais metais, birželį per audras nukentėjo transporto priemonės. „Lietuvos draudimo“ duomenys atskleidžia, kad per šį birželio mėnesį dėl audrų...

Dietologė patarė, koks vanduo geriausiai gaivina per karščius ir kiek jo turime išgerti

Įsivyravus karščiams itin svarbu organizme palaikyti skysčių balansą. Karštomis dienomis taip ir traukia ledinis vanduo, nes norisi ne tik numalšinti troškulį, bet ir atsivėsinti. Tačiau nuo labai šaltų skysčių, ypač tuomet, kai lauko temperatūra...

Maisto technologė pataria: kaip užsišaldyti braškių, kad išsaugotume jų maistinę vertę ir skonį

Įsibėgėjus šiek tiek vėlyvesniam braškių sezonui, kai šviežių uogų išragavome įvairiomis formomis, metas galvoti, kaip jų tinkamai užsišaldyti žiemai. Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, tai vienas iš geriausių uogų...

Naujos savaitės pradžioje išsilaikys labai šilti orai, vėliau – atvės

Naujos savaitės pradžioje išsilaikys labai šilti orai, vėliau – atvės. Audioknyga: KĄ JIE MUMS PADARĖ. Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu. Pasiklausykite 20 min. nemokamai >> Šiandien vietomis trumpi lietūs, kai kur su perkūnija. Aukščiausia temperatūra 23–28...

Horoskopai liepos 4 dienai

AVINASDiena gali būti ne tokia rami, kokios tikėjotės. Galite sulaukti daug netikėtų svečių. Namai pasidarys panašūs į triukšmingą viešbutį. Audioknyga: KĄ JIE MUMS PADARĖ. Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu. Pasiklausykite 20 min. nemokamai >> JAUTISŽinote atsakymus...

Įpusėjo pirmasis priėmimo į aukštąsias mokyklas etapas: būsimi studentai kviečiami teikti prašymus studijuoti

Nuo birželio pradžios prašymus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose užregistravo per 19 tūkst. stojančiųjų. Iš jų 12 tūkst. jau pasirinko ketinamas studijuoti studijų programas. Bendrojo priėmimo prašymus teikti ir koreguoti dar galima iki liepos 25...

Kriminogeninė situacija Lietuvoje. Kas lieka nematoma ir kodėl?

Vykusioje Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento organizuotoje viešoje diskusijoje „Kriminogeninė situacija Lietuvoje. Kas lieka nematoma ir kodėl?“ pristatomi dviejų tyrimų rezultatai bei teisės pažeidimų prevencijos modelis. Renginyje su mokslininkais ir praktikais diskutuojama apie...

Palmes pardavęs verslininkas privalės atlyginti vartotojo nuostolius dėl neprigijusių augalų

Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl vartojimo ginčo padarė išvadą, kad palmes pardavęs verslininkas iki augalų pardavimo neįvykdė jam tenkančios pareigos tinkamai ir laiku suteikti visą būtiną, teisingą ir išsamią informaciją...

Šiandien Rytų Lietuvoje vietomis trumpai palis, kai kur perkūnija. Aukščiausia temperatūra 22–27 laipsniai šilumos

Šiandien Rytų Lietuvoje vietomis trumpai palis, kai kur perkūnija. Vėjas besikeičiančios krypties, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra 22–27 laipsniai šilumos. Audioknyga: KĄ JIE MUMS PADARĖ. Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu. Pasiklausykite 20 min. nemokamai >>   Liepos 4-os...

Horoskopai liepos 3 dienai

AVINASDarbas pavyks, jei veiks komanda. Nevenkite pasitarti, mokytis pats ir pamokyti kitą. Stenkitės viską paaiškinti kiek įmanoma paprasčiau. Galite tikėtis nelauktos pagalbos pačiu laiku. JAUTISŠiandien būsite linkęs pasiduoti bandos jausmui, bet jūsų paties interesai reikalauja,...
spot_img
spot_img