5.6 C
Rokiškis
2024 / 04 / 25

Ekonomistai apie pasikeitusią finansinę gyventojų padėtį: į nugarą alsuoja nepriteklius

Ar jau skaitėte?

COVID-19 pandemija pasaulyje ir Lietuvoje sunkina gyventojų ekonominę padėtį. Remiantis visuomenės nuomonės tyrimų agentūros „Baltijos tyrimai“ apklausos duomenimis, pusė pilnamečių Lietuvos gyventojų savo finansinę padėtį iki paskelbtos pandemijos vertino palankiai, tačiau šiuo metu kreivė leidžiasi žemyn. Ekonomistai tikina, kad norint kuo mažiau nukentėti nuo karantino sukeltų finansinių nesklandumų, būtina atsižvelgti į finansų planavimo bei atsakingo skolinimosi svarbą.

- Reklama -

Vasario-kovo mėnesiais atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog pusė šalies gyventojų – 50 proc. – teigiamai vertino savo finansinę padėtį. Apklaustieji pažymėjo, kad turi pinigų įvairioms išlaidoms, laisvalaikio pramogoms ir netgi gali atsidėti taupymui. Iki karantino taip dažniau atsakė vyrai, nei moterys, jaunesni nei 50 metų amžiaus respondentai bei didmiesčių gyventojai, asmenys su aukštuoju išsilavinimu ir didesnėmis nei vidutinėmis pajamomis per mėnesį – nuo 1200 eurų.

 

Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos katedros lektorius Justinas Kisieliauskas tikina, kad prasidėjus pandemijai, keitėsi tiek gyventojų finansinė padėtis, tiek ir supratimas apie finansų valdymą, nes kurį laiką didelė dalis piliečių buvo linkę neatsižvelgti į galimus netikėtus finansinius iššūkius.

„Vertinant ekonominio pakilimo, kurį išgyvenome, euforiją, buvo galima pervertinti savo galimybes. Dabartinė situacija rodo, kad kas trečias šalies gyventojas iš savų santaupų neišgyventų mėnesio, kai „juodos dienos“ saugus rezervas turėtų padėti išgyventi bent 3 mėnesius. Kritinės situacijos, kai į nugarą alsuoja realus nepriteklius, leidžia persvarstyti kas yra „palanki“ ekonominė padėtis ir paklausti – ar padarėme viską, kad ją susikurtume“, – aiškina ekonomikos ekspertas.

Netylant kalboms apie artėjančią ekonominę krizę, kuomet šalyje jau vyrauja iki 11,1 proc. padidėjęs nedarbas, J. Kisieliauskas siūlo atsižvelgti į savo būtiniausius poreikius, kad situacijai pasunkėjus dar labiau, būtų galima kuo ilgiau išlaikyti kiek įmanoma stabilesnę finansinę padėtį.

„Kalbant apie pasiruošimą krizei, norisi paskatinti blaiviai įvertinti bei optimizuoti pirkinių krepšelį. Galbūt jame vis dar yra pirkinių, kurių galima atsisakyti. Ekonominio augimo euforija įsuka į nepasotinamą vartotojiškumą, tuo tarpu karantino laikotarpis gali būti tinkamas metas permąstyti, ko labiausiai reikia. Tokiais momentais skatinama atidėti ne pirmo būtinumo pirkinius, itin naudinga domėtis įvairiais išlaidų mažinimo būdais, sėkmingomis taupymo istorijomis“, – aiškina J. Kisieliauskas.

- Reklama -

Ekonomistas atkreipia dėmesį, jog pažvelgus į internetinių paieškų duomenis, šiuo laikotarpiu pastebimas net ir ieškotinų raktažodžių pokytis: žmonės domisi ne tik darbo pasiūlymais, įvairiomis išmokomis, bet ir vartojimo kreditų bendrovių paslaugomis.

Kreditus dalinančios bendrovės direktorė Giedrė Štuopė teigia, kad karantino metu didesnio klientų srauto nei įprastai nepastebima, tačiau išties yra juntami pasikeitę gyventojų vartojimo įpročiai.

„Vertinant mūsų klientus pastebime, kad gyventojai nuo karantino pradžios dažniau skolinosi ne trumpalaikėms pramogoms, o ilgai tarnausiančioms investicijoms: būsto remontui, buitinės technikos atnaujinimui, net verslo finansavimui. Visgi, reikia pripažinti ir faktą, kad nors ir labai nedidelė dalis – vos 10 proc., tačiau buvo besiskolinančių ir būtiniausioms pragyvenimo reikmėms: maistui, būstui išlaikyti, vaistams. Tai siejama su laikinu pajamų sumažėjimu“, – aiškina finansų ekspertė G. Štuopė.

TOP naujienos

Po vėsesnės dienos vėl atplūs šiluma

Šiandien daug kur numatomi nedideli krituliai, daugiausia lietus, dulksna. Vietomis rūkas. Rytą plikledis, kai kur lijundra. Vėjas pietryčių, pereinantis į pietų, pietvakarių, 7–12 m/s....

Lietuvos jūrų muziejus Klaipėdos festivalyje pristatys „Ekoženklus“

Rugpjūčio pabaigoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rengiamą Klaipėdos festivalį pasitinka ir iki pat uždarymo lydi Lietuvos jūrų muziejaus organizuojama ekologijos temoms skirta nemokamų renginių...

Prastova – ką dar nutylėjo valdžios atstovai?

Lietuvoje dėl įvestos ekstremalios situacijos ir paskelbto karantino, sunkumų patiriančiam verslui, Valstybė skirs paramą, kuria siekiama iš dalies kompensuoti prastovos išlaidas ir išsaugoti darbo...

Iš kokios pensijos gyvens tie, kurie dar neinvestuoja?

Lietuva, kaip ir visa Europa, susiduria su senėjančios visuomenės tendencija, todėl finansų ekspertai nuolat pabrėžia būtinybę papildomai kaupti pensijai. Pastaruoju metu smarkiai išaugus infliacijai,...

„Kviečių mėsa“ – seitanas: kaip pasigaminti ir su kuo valgyti?

„Kviečių mėsa“ – skamba neįprastai? Vegetariškos mitybos atstovai būtent taip įvardija miltų ir vandens gaminį, patiekaluose pakeičiantį mėsą. Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad seitanas – skanus, nesunkiai pasigaminamas bei sveikatai...

„Baltijos tvarumo forumas 2023“: įžūli darbotvarkė purto regiono pasitikėjimą savimi

Pasauliui susiduriant su vis didesniais tvarumo iššūkiais, Baltijos regionas – ne išimtis. Nors milžiniški klimato pokyčiai regione kasmet intensyvėja, skaudžiai primindami apie laukiančias pasekmes šalies ekonomikai ir visuomenei – proaktyvios reakcijos nėra. Gruodžio 7...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS